Pradžia

Sveiki, kiek liko iki Mokytojų dienos?

Dienos
Valandos
Minutės
Ši diena jau atėjo

Etapas, kai galutinai supranti, kad vasara baigėsi, laukia veiklos, daug veiklos. Pats esu aktyviuose mokymuose jau 6 savaitė. Bet lankydamasis mokyklose pas mokytojus matau tam tikrą liūdesį. Veiklos daug, atsakomybių – taip pat… O reikia kažkur rasti vidinės ramybės, kurią turi matyti ir moksleiviai. 

Bet pala….  Ruduo – nuostabus, renginių – gausu, kaukių – nereikia…. Viskas priklauso nuo požiūrio. 

2022.09.02 Kauno Panemunės darželyje

Kauno Panemunės darželyje – jau ne pirmą kartą. Prieš tai lankiausi birželyje. Šį kartą su kolektyvu studijavome jautresnę temą – mūsų motyvaciją dirbti. 

Pauzė

Tiesiog vieną minutę pabūti ir nieko neveikti. Gal Jums padės šie trumpi įrašai? Laisvai galite pasinaudoti per pamokas, jeigu reikia trumpos dėmesio atitraukimo pertraukėlės. Ar asmeniškai studijuojant. 

Čia matote paskutinius įrašus. O jei norite, daugiau, keliaukite ČIA

Fotoakimirkos

Svetainės autorius

Evaldas Karmaza

Evaldas Karmaza

Nuotolinis pagalbininkas jaunimui ir su jais dirbantiems.

Temos, kuriomis domiuosi

Paauglystė

Paauglystės paprasčiausias apibrėžimas: raidos tarpas nuo lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Neretai paauglystei nustato konkretų amžiaus tarpsnį (pavyzdžiui, nuo 10 m. iki 19 m., dr. Carlota Las Hayas, 2021).Paauglystė deja yra ir pažeidžiamas periodas (virš 50 proc. psichinių susirgimų prasideda jau šiame laikotarpyje). Paauglystė – taip pat didelių pokyčių metas. Paaugliai jau kitaip struktūruoja savo mintis, sau atsirenka jau kitokio pobūdžio turinį, ką nori atsiminti ir išmokti, jau kitaip nei vaikai apdoroja informaciją. Jeigu peržiūrėtume mediją, skirtą ir mėgstamą paauglių, atrodytų, kad jie visai nustojo galvoti.  Pasižiūrėkite, kaip paaugliai yra aprašomi laikraščiuose, žurnaluose ar filmuose. Toks jausmas, kad jie nuolat nekenčia mokyklos, žiauriai mėgsta vakarėlius. Jeigu pabandytume panagrinėti, o kaip atrodo normalus paauglys, deja iškiltų toks stereotipinis vaizdas – galvoja tik apie save, nuolatinė emocinio “užsiknisimo” būsena, yra impulsyvūs, nesugeba susikaupti, vis galvoja, kaip jie atrodo… Kokia iš tikro realybė? Panagrinėkime kartu.

Socialiniai įgūdžiai

Kiekvienas iš mūsų turime rasti savo žmones, savo vietą, savo vaidmenį, vadovautis vertybėmis, mokėti būti visuomenėje. Skamba abstrakčiai? Paimkite bet kurį paprastą pavyzdį, ir pamatysite, kad ne tik paaugliai, bet ir ne visi suaugę tai moka. Štai kad ir dalintis. Ar atsiprašyti. O gal susipažinti. Bet kuris iš minėtų socialinių žingsnių kai kuriems iš mūsų gali būti nesuprantama, neįveikiama, gal net gąsdinanti užduotis. Esame tarp žmonių, augame tarp žmonių, net laidojami dažniausiai tarp žmonių. Išmokime būti su žmonėmis ir tarp žmonių.

Kaip mes pasirenkame, kas yra mūsų priešas, o kas – draugas?  Nors protu suprantame, kad paprasčiau kartais yra susitaikyti, bet vis tiek kai kuriuose santykiuose dominuoja kumščiai. Pastebite, kai kurie anksti subrendę vaikai vėliau būna labiau savimi pasitikintys suaugę. Pala, o gal priešingai? Kai norime miego, mes būna žiovaujame, o kaip čia taip yra, kad net nenorint miego matant kitus žiovaujančius ir mes pradėsime žiovauti. Kaip koks užkrečiamas elgesys. O ar galime taip “užkrėsti” gerumu? Taip nutinka, kad pavyzdžiui net savižudybės gali tapti užkrečiamos. Atsiranda visa banga žmonių, mačiusių NSO. 

Vienas garsus psichologas dar prieš keliasdešimt metų išleido knygą “Socialinis gyvūnas“. Tai yra apie mus. Mes galime būti žiaurūs, nors taip apie save negalvojame. Mes galime būti altruistiški, nors tokio elgesio anksčiau nebuvo. O kiek dar visko yra išmokti, kad mūsų buvimas tarp žmonių būtų kokybiškas.  

Savikontrolė

Savikontrolė yra reikalinga, net jeigu išvykstate atostogauti. Jeigu nueisite į facebook ar IG, ten pamatysite gausiai žinučių “Tu gali tai padaryti”. Kai tik artėja Nauji Metai, mintyse jau sukasi idėjos, o kaip kitaip norėčiau praleisti ateinančius metus. Ir neretai palinkėjimai yra susiję su savikontrole. Kartais nes nusprendžiame paskelbti savo “burbului”, taip lyg įsipareigojame dar labiau.

Bet yra ir tamsioji šių palinkėjimų pusė. Jeigu mums nepavyksta, o visi tikisi mūsų rezultato, situacija būna labiau nemaloni. Bet kažkas pas mus yra daugiau, nei vien tik geras planas ir garsus pasižadėjimas. Mes turime neracionalią pusę. Protinga būtų mokytis, bet pražaidžiama visą naktį, protinga būtų nevalgyti saldumynų, bet… Patyrinėkime kartu mūsų įgūdžių, automatizmų, savikontrolės temą, pasimokykime kartu, kaip daryti gyvenime pokyčius. Naudokimės savo racionalumu, bet gerbkime savo iracionalumą, patyrinėkime savo įgūdžių pasaulį. 

Motyvacija

Mokytojai nori padėti moksleiviams išmokti, tėvai nori padėti užaugti, patys jaunuoliai nori tapti stiprūs ir savarankiški. Kaip ir visi žiūrime tinkama kryptimi. Tik iš kur atsiranda tas “nenoriu mokytis”? Pasidalinsiu paprastu atsakymu: smegenys nenori galvoti ir dirbti. Iš kitos pusės mes esame natūraliai smalsūs, tik nesame natūraliai automatiškai galvojantys ir planuojantys

Būtent čia ir atsiranda svarbi tema – motyvacija, toji visų veiksnių suma, kuri išlaiko ir valdo elgesį, vedantį mus prie tam tikro tikslo. Būtinas komponentas – galvojimas. Nes jei noriu, o negalvoju (pavyzdžiui, ledų, miego) dažnai tiesiog einu ir padarau. Noriu gulėti – dar ne motyvacija. Įjunkime galvojimą, tada pamatysime, kad motyvacija jau yra mūsų elgesys, vedantis link mūsų viduje iškelto kognityvinio tikslo (noriu baigti mokyklą, noriu išmokti anglų kalbą, noriu įrodyti savo vertę…). Gali būti, kad būtent tas impulsas dar pagulėti bus išjungtas, jei bus stipri motyvacija. Tai yra sudėtinga tema. Panagrinėkime, pažiūrėkime, kaip galime ją pritaikyti savo gyvenime. 

Virtualus pasaulis ir raida

Tai – naujausia tema, į kurią panėrėme, o tik tada nagrinėjame, gerai čia ar blogai. Žaidimai, Youtube, Facebook, Instagram ‘scrollinimas’, lošimai, perku-parduodu, žinių portalai, nuotolinis mokymas ir mokymasis… Viskas jau čia. O dabar įsivaizduokite, kad karantino metu mes neturėtume interneto. Realiai jo dėka buvo išsaugotas visas mokymosi procesas. Nors tikrai ne visos galimybės buvo išnaudotos. Bet virtualus pasaulis turi ir savo tamsiąją pusę. Terminas “neapsaugoti vartotojai” kalba apie mūsų vaikus ir paauglius. Tėvai net nežino ar nemato, ką iš tikro veikia jaunimas tinkle. Kita problema – jaunimas yra labiau linkęs pasitikėti asmenimis, su kuriais bendrauja internete. Jei tas pats pakalbintų gatvėje, jaunuolis būtų greičiausiai žymiai atsargesnis. 89 proc. Lietuvos jaunimo kasdien pasiekia ir naudojasi internetu su mobiliais telefonais. 37 proc. sako, kad online jie yra nuolat. Internetas Lietuvos jaunimui – dėl pramogų ir bendravimo. Mūsų paaugliai yra pakankamai atsargūs: tik 23 proc. iš jų į savo draugų kontaktų sąrašus įdėjo nepažįstamus asmenis. 81 proc. iš jų gali ir moka pašalinti/blokuoti asmenis iš savo virtualaus pasaulio, 70 proc. žino, kaip keisti privatumo nustatymus. Pagirkime ir tėvus: 92 proc. aktyviai teikia jaunimui patarimus dėl interneto saugumo, 80 proc. domisi savo vaikų gyvenimo virtualiame pasaulyje. (Smahel D. ir kt., 2020)