Sveiki, kiek liko iki Pasaulinės dviračio dienos?
Kai lėktuvas įeina į turbulencinę zoną, keleiviai turi prisisegti, valgymas atidedamas, daiktai surenkami. Tiesiog reikia pereiti. Bet kartu sau priminti, kad tik itin retais atvejais tai gali baigtis blogai. Orų srautai gali mus papurtyti. Panašiai dabar jaučiasi abiturientai. Nemaža dalimi – ir mokytojai, juos įtraukė reformos jau į patį sūkurį. Bet tai pereinama ir išgyvenama. Gero skrydžio, būkite atsargūs, prisisekite diržus.
2023.05.16 Uostamiesčio progimnazija Klaipėdoje
2023.05.15 Taikos mokykla Vilniuje
2023.05.12 Tėkmės mokykla Pabaiske
Diskusijos, apžvalgos, nuorodos
-
aukletojas posted an update in the group
Diskusijos MOKYTOJAMS prieš 13 valandosDirbti darosi sudėtingiau, kai už lango – neatsakingos atostogos. Sveikinu su prasidėjusia vasara
· 0 Comment -
aukletojas posted an update in the group
Diskusijos MOKYTOJAMS prieš 4 daysNors dabar mokyklos išbandymus siejame su galimai nepakankamai paruoštais turinio atnaujinimais, visgi mano manymu švietimo si…
-
aukletojas posted an update in the group
Chat zona JAUNIMUI prieš 5 daysGyvenime neretai teks susidurti su jausmu, kad viskas yra labai painu. Tas jausmas ir man yra iki šiol dažnai pažįstamas. Kai…
-
aukletojas posted an update in the group
Diskusijos KLASIŲ VADOVAMS prieš a weekŠtai Jums dirbtinio intelekto sukurta pasaka apie liūdną vaiką. Negalėjau nepasidalinti.
“Vieną rytą mokytoja atvyko į klasę i…
-
aukletojas posted an update in the group
Diskusijos MOKYTOJAMS prieš a weekMokytojo profesija yra įdomi dėl kelių priežasčių. Visų pirma, mokytojas turi galimybę keisti žmonių gyvenimus, padėti ji…
Pauzė
Tiesiog vieną minutę pabūti ir nieko neveikti. Gal Jums padės šie trumpi įrašai? Laisvai galite pasinaudoti per pamokas, jeigu reikia trumpos dėmesio atitraukimo pertraukėlės. Ar asmeniškai studijuojant.
Čia matote paskutinius įrašus. O jei norite, daugiau, keliaukite ČIA.
60 sek. Vakaras. Prie Šilutės
Kelionės po Lietuvą. Prie atminimo vietos vilko vaikams
————————————————
Fotoakimirkos
Svetainės autorius
Evaldas Karmaza
Nuotolinis pagalbininkas jaunimui ir su jais dirbantiems.
Temos, kuriomis domiuosi
Paauglystė
Paauglystės paprasčiausias apibrėžimas: raidos tarpas nuo lytinio brendimo pradžios iki tol, kol pasiekiama savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis. Neretai paauglystei nustato konkretų amžiaus tarpsnį (pavyzdžiui, nuo 10 m. iki 19 m., dr. Carlota Las Hayas, 2021).Paauglystė deja yra ir pažeidžiamas periodas (virš 50 proc. psichinių susirgimų prasideda jau šiame laikotarpyje). Paauglystė – taip pat didelių pokyčių metas. Paaugliai jau kitaip struktūruoja savo mintis, sau atsirenka jau kitokio pobūdžio turinį, ką nori atsiminti ir išmokti, jau kitaip nei vaikai apdoroja informaciją. Jeigu peržiūrėtume mediją, skirtą ir mėgstamą paauglių, atrodytų, kad jie visai nustojo galvoti. Pasižiūrėkite, kaip paaugliai yra aprašomi laikraščiuose, žurnaluose ar filmuose. Toks jausmas, kad jie nuolat nekenčia mokyklos, žiauriai mėgsta vakarėlius. Jeigu pabandytume panagrinėti, o kaip atrodo normalus paauglys, deja iškiltų toks stereotipinis vaizdas – galvoja tik apie save, nuolatinė emocinio “užsiknisimo” būsena, yra impulsyvūs, nesugeba susikaupti, vis galvoja, kaip jie atrodo… Kokia iš tikro realybė? Panagrinėkime kartu.
Socialiniai įgūdžiai
Kiekvienas iš mūsų turime rasti savo žmones, savo vietą, savo vaidmenį, vadovautis vertybėmis, mokėti būti visuomenėje. Skamba abstrakčiai? Paimkite bet kurį paprastą pavyzdį, ir pamatysite, kad ne tik paaugliai, bet ir ne visi suaugę tai moka. Štai kad ir dalintis. Ar atsiprašyti. O gal susipažinti. Bet kuris iš minėtų socialinių žingsnių kai kuriems iš mūsų gali būti nesuprantama, neįveikiama, gal net gąsdinanti užduotis. Esame tarp žmonių, augame tarp žmonių, net laidojami dažniausiai tarp žmonių. Išmokime būti su žmonėmis ir tarp žmonių.
Kaip mes pasirenkame, kas yra mūsų priešas, o kas – draugas? Nors protu suprantame, kad paprasčiau kartais yra susitaikyti, bet vis tiek kai kuriuose santykiuose dominuoja kumščiai. Pastebite, kai kurie anksti subrendę vaikai vėliau būna labiau savimi pasitikintys suaugę. Pala, o gal priešingai? Kai norime miego, mes būna žiovaujame, o kaip čia taip yra, kad net nenorint miego matant kitus žiovaujančius ir mes pradėsime žiovauti. Kaip koks užkrečiamas elgesys. O ar galime taip “užkrėsti” gerumu? Taip nutinka, kad pavyzdžiui net savižudybės gali tapti užkrečiamos. Atsiranda visa banga žmonių, mačiusių NSO.
Vienas garsus psichologas dar prieš keliasdešimt metų išleido knygą “Socialinis gyvūnas“. Tai yra apie mus. Mes galime būti žiaurūs, nors taip apie save negalvojame. Mes galime būti altruistiški, nors tokio elgesio anksčiau nebuvo. O kiek dar visko yra išmokti, kad mūsų buvimas tarp žmonių būtų kokybiškas.
Savikontrolė
Savikontrolė yra reikalinga, net jeigu išvykstate atostogauti. Jeigu nueisite į facebook ar IG, ten pamatysite gausiai žinučių “Tu gali tai padaryti”. Kai tik artėja Nauji Metai, mintyse jau sukasi idėjos, o kaip kitaip norėčiau praleisti ateinančius metus. Ir neretai palinkėjimai yra susiję su savikontrole. Kartais nes nusprendžiame paskelbti savo “burbului”, taip lyg įsipareigojame dar labiau.
Bet yra ir tamsioji šių palinkėjimų pusė. Jeigu mums nepavyksta, o visi tikisi mūsų rezultato, situacija būna labiau nemaloni. Bet kažkas pas mus yra daugiau, nei vien tik geras planas ir garsus pasižadėjimas. Mes turime neracionalią pusę. Protinga būtų mokytis, bet pražaidžiama visą naktį, protinga būtų nevalgyti saldumynų, bet… Patyrinėkime kartu mūsų įgūdžių, automatizmų, savikontrolės temą, pasimokykime kartu, kaip daryti gyvenime pokyčius. Naudokimės savo racionalumu, bet gerbkime savo iracionalumą, patyrinėkime savo įgūdžių pasaulį.
Motyvacija
Mokytojai nori padėti moksleiviams išmokti, tėvai nori padėti užaugti, patys jaunuoliai nori tapti stiprūs ir savarankiški. Kaip ir visi žiūrime tinkama kryptimi. Tik iš kur atsiranda tas “nenoriu mokytis”? Pasidalinsiu paprastu atsakymu: smegenys nenori galvoti ir dirbti. Iš kitos pusės mes esame natūraliai smalsūs, tik nesame natūraliai automatiškai galvojantys ir planuojantys .
Būtent čia ir atsiranda svarbi tema – motyvacija, toji visų veiksnių suma, kuri išlaiko ir valdo elgesį, vedantį mus prie tam tikro tikslo. Būtinas komponentas – galvojimas. Nes jei noriu, o negalvoju (pavyzdžiui, ledų, miego) dažnai tiesiog einu ir padarau. Noriu gulėti – dar ne motyvacija. Įjunkime galvojimą, tada pamatysime, kad motyvacija jau yra mūsų elgesys, vedantis link mūsų viduje iškelto kognityvinio tikslo (noriu baigti mokyklą, noriu išmokti anglų kalbą, noriu įrodyti savo vertę…). Gali būti, kad būtent tas impulsas dar pagulėti bus išjungtas, jei bus stipri motyvacija. Tai yra sudėtinga tema. Panagrinėkime, pažiūrėkime, kaip galime ją pritaikyti savo gyvenime.