Bendruomenės

Bendruomenės. Grupės, klasės ir kolektyvai

2020 metai - Mokyklų bendruomenių metai

Tėvų dėmesys savo vaikų mokymuisi, aktyvus dalyvavimas mokyklos gyvenime, palankus mokyklos mikroklimatas daro lemiamą mokinių mokymosi pasiekimams – taip sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Taip pat įtakos turi ir žinomų žmonių dalyvavimas mokyklos veikloje.

Metų pagrindinis tikslas – skatinti Lietuvos visuomenę prisidėti prie palankios emocinės aplinkos kūrimo mokyklose, stiprinti mokyklų bendruomenių savarankiškumą.

Tad ką numatė Vyriausybė ir Ministerija per šiuos metus? Festivalis savivaldybėse “Mokyklų bendruomenių atvirų durų diena”, finansavimo konkursai, nacionalinis konkursas “100 savarankiškiausių mokyklos bendruomenių”, konferencija “Tapk aktyviu mokyklos bendruomenės nariu”. Ir daug kitų veiklų. Vasario 15 d. – kovo 15 d. – Mokyklų ir vietos bendruomenių mėnuo.

Visus renginius koordinuos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Informaciją sekite centro internetinė svetainėje http://www.lmnsc.lt

Viskas atrodo gražu. Tik kyla keletas klausimų: kiek prie renginių programos kūrimo prisidėjo pačios mokyklų bendruomenės? Ar kaip visuomet renginiai nuleidžiami iš viršaus ir nori ar nenori turi juos vykdyti? O tada kur taip siekiamas mokyklų bendruomenių savarankiškumas?

Kitas klausimas – ar visgi pagrindinis programos tikslas būtų gerinti mokinių pasiekimus, nes atsiliekame nuo Estijos?

Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešimą spaudai (2020-01-03)

Grupė ir komanda. Ar tai tas pats?

Ne. Nors iš šalies pasižiūrėjus, ir ten yra žmonės, ir ten. Paprastai grupės yra laikoma tai, kur yra du ir daugiau žmonių, kurie tarpusavyje bendrauja ir yra vienas nuo kito priklausomi, galimai siekia tam tikro bendro tikslo.

Pasižiūrėkime daugiau šiuos skirtumus darbo aplinkoje. Tai viena vadinsime darbo grupė, kita – darbo komanda. Darbo grupės pagrindinis kriterijus yra informacijos dalinimasis bei galimai bendrų sprendimų priėmimas, kad paskui kiekvienas individualiai galėtų gerai atlikti savo užduotis. Darbo grupės rezultatas – tai jos atskirų grupės narių suma. Paprastai grupėje nėra svarbu, kokie yra tarpusavio santykiai, išskyrus tik tuomet, kai yra dalinamąsi informacija ar priimami sprendimai. Viskas paskui vyksta individualiai.

Darbo komanda jau yra labai priklausoma nuo taip vadinamos tarpusavio sinergijos. Pasižiūrėkime į šį terminą atidžiau. Sinergija – tai dviejų ar daugiau vienetų (žmonių, organizacijų, skyrių) bendra veikla, kurios efektyvumas kyla dėl tarpusavio pozityvios interakcijos, atmosferos, tuo sukurdama didesnį rezultatyvumą. O tai yra daugiau, nei atskirų vienetų rezultatų suma. (1)

Photo by rawpixel.com on Pexels.com

Komandose jau atsiranda kiti svarbūs dalykai, į kuriuos būtina kreipti dėmesį. Vienas iš jų – kolektyvinės darbo ir tarpusavio elgesio normos, kurios yra priimamos kartu. Komandoje mes jau galime aiškiai pasakyti, ko mes tikimės vienas iš kito. Taip pat čia galime ir turime kalbėtis apie tai, kas vyksta tarp mūsų. Taip pat esame susitarę, kaip yra priimami sprendimai. Taigi darbo komandos yra paremtos simbioze ir tarpusavio santykių kokybe.

Pastaruoju laikotarpiu Jums turbūt tenka vis daugiau girdėti žodį – “komandinis darbas”. Taip, tai taip gerai skamba. Bet jis reikalauja daugiau investicijų. Ypatingai laiko investicijų į tokias temas, kurios anksčiau nebuvo įprastos pokalbių temos. Tai yra tarpusavio santykiai. Čia kartu atsiranda dar vienas terminas pavadinimu potencialas. Jis reiškia, kad mokyklos, komisariatai, įstaigos turi atrasti, kuris darbuotojas su kuriuo gali sukurti didesnį potencialą (rezultatą, veiklos efektyvumą), teisingai parenkant komandos narius. Potencialas – tai padidėjęs rezultatyvumas, nedidinant investicijų.

Atsiminkime, grupę pavadinus komanda jos rezultatyvumas iš karto nepadidėja. Komandos suformavimas užima laiko, mes turime taip pat sekti, ar atsiranda reikalingi komandoms būdingi kriterijai.

Ir pabaigai apibendrinkime, kaip atpažinti grupę ir komandą.

Grupė: susirinkimai (buvimas kartu yra dėl vieno tikslo) skirti apsikeisti informacija, irformuoti apie sprendimus, priimti juos pagal nustatytą tvarką, tarpusavio santykiai nėra vertinami, kartais net skatinami neigiami santykiai dėl keliamos konkurencijos, kiekvienas atsiskaito tik už save ir savo rezultatus, kiekvienas lavina savo gebėjimus.

Komanda: nariai veikia kartu, buvimas kartu tampa savotiškas tikslas, yra formuojamas pozityvus tarpusavio santykis, kad gautųsi sinergiškas bedradarbiavimas, atsiskaito kiekvienas už save ir už visą komandą, komandos nariai nuolat aptaria ir seka vienas kito gebėjimus.

O pas jus darbe yra komandos?

Varčiau ir skaičiau:

  1. http://www.businessdictionary.com/definition/synergy.html
  2. St.P.Robbins, T. A. Judge. Organizational behavior. 2015

Taisyklės psichologinės pagalbos grupėse

Psichologinės pagalbos grupės turi labai daug formų. Tai gali būti susitikimų, paramos, įgūdžių mokymosi, krizės įveikimo ir kitos panašios grupės. Jas jungia tai, kad žmonės grupės veiklos metu turi orientuotis į procesus savo viduje, kurios gali aptarti ir koreguoti su kitais grupės nariais. Kad grupės būtų kuo efektyvesnės, labai yra svarbu laikytis tam tikrų ribų. Jos padeda sukurti didesnį saugumą, pasitikėjimą ir vidinį laisvumą asmeniniams pokyčiams. Pristatau taisykles, kurias yra gerai turėti psichologinės paramos grupėse:
  1. Konfidencialumas. Tikslas – pasitikėjimas ir saugumas.
  2. Atsirinkti, kada kalbėti tik apie save.„Aš“ pagalvojau ir t.t. Naudoti „mes“, „mus“ tik galiojant sutarimams.
  3. Visada ateiti laiku.Tai kartu parodo pagarbą kitiems.
  4. Toleruoti.Toleruoti, reiškia, priimti.
  5. Jokių bombų: jokių dramatinių, provokuojančių temų ar frazių be paruošimo. Tai gali nepakelti kiti.
  6. Kvėpuoti. Pagrindas – mokėti būti kolektyve, net kai nėra paprasta.
  7. Galima klausti, bet nebūtina atsakyti. Pats žmogus nusprendžia, kaip ir ką atsakys.
  8. Jokių pasišnekėjimų tarpusavyje. Kas sakoma, turi būti visiems žinoma.
  9. Jokių jėgos demonstravimų. Pagarba. Negalima demonstruoti negatyvių ženklų, nutraukinėti, atidėti reikalus sutvarkyti po susitikimo.
  10. Jokio gelbėjimo. Tiesiog leiskite darbuotojui būti savimi. Tai svarbu, kalbant ir apie geranoriškus patarimus.
  11. Jokio intymumo tarp grupės narių. Nėra gerai, jeigu yra labai artimi draugai ar pora. Tai yra nesveika pusiausvyra. Jeigu taip yra, grupė turi apie tai žinoti. Tai negalioja tėvų grupėms.
  12. Jokių paslapčių.Jeigu kas nors žinoma vienam, tegul tai būna žinoma ir visiems.
  13. Neaptarinėti žmonių, kurių nėra. Jeigu kas nors tą dieną neatvyko, apie jį nekalbame.grupės.jpg