CV

Prisistatysiu

Esu Evaldas Karmaza. Mano interesų sferos: paauglystė ir raida, motyvacija ir sustojimas, grupės, klasės ir bendruomenės. Ir vis daugiau domiuosi virtualiu pasauliu, kur tikrai yra daug jaunimo. Taip pat man įdomu, kaip gyvuoja Lietuvoje mokyklos. Man smalsu, kaip padėti vaikams užaugti. Mane domina, kaip mes mokomės. Kaip terapeutas taip pat domiuosi psichodrama. O kartu smalsauju ir kitomis gretutinėmis temomis. Svetainėje kartu bandau pateikti ir paprastų kasdienių minčių, taip pat ir savo mokomų dalykų medžiagą. Anksčiau turėjau patirties dirbti komandoje, vadovauti įstaigoms, šiuo metu mečiau sau iššūkį – dirbu privačiai. Tai nėra kažkuo geriau, nors yra įdomu, bet kartu ir sudėtinga. Mokiausi Vilniaus Universitete psichologijos (Edukacinės psichologijos magistras), domėjausi psichodrama (psichodramos terapeutas; Europos psichodramos institutas, Norvegijos Moreno institutas). Dabar ėmiausi simbolinio auklėtojo vaidmens. Dabar savo žinias ir patirtį pritaikau vesdamas mokymus įvairiems specialistams (pedagogai, psichologai, socialiniai darbuotojai, pareigūnai, medikai, administracijos…). Daugiausia pastaruoju metu dirbu mokyklose ir darželiuose, vesdamas seminarus. Taip pat skaitau paskaitas tėvams, vedu tėvų mokymų ar paramos grupes. Na ir ilgiausia patirtis yra dirbant su vaikais ir jaunimu. Pastaruoju metu dirbu grupėse ir klasėse. Su moksleiviais laviname savo socialinius įgūdžius, kuriame jaukesnes ir saugesnes bendruomenes. Tenka dirbti po visą Lietuvą. Džiaugiuosi, kad galiu tiek susipažinti, tiek talkininkauti įvairiose šalies vietose. Taip pat skaitau paskaitas tėvams, vedu tėvų mokymų ar paramos grupes. Dabar turiu tikslų vis daugiau informacijos pateikti į svetainę. Šiuo  metu išbandau būdą filmuoti ir talpinti į svetainę.

Įgytos kvalifikacijos

Vieną psichodramos studijų sistemą turi Vokietija (kur ir mokiausi), kitą - skandinavų šalys (o jos galvoja, kad jų studijų sistema yra solidesnė ir labiau pritaikyta prie viso pasaulio psichodramos studijų). Na ir jau įgijęs "vokiškąją" kvalifikaciją nusprendžiau pratęsti skandinaviškąją, kur po poros metų jau rankose turėjau taip vadinamą CP lygį (psichodramoje tai vadinamas Certified Practitioner). Tai buvo dar didesnis įsigilinimas į patį terapinį metodą. 

Psichodramą atradau atsitiktinai - pakvietė būti vienai mokytojai iš Vokietijos (Friedel Geisler) vertėju iš vokiečių kalbos. O vertėjas galimai terapinėse grupėse girdi ir mato daugiausiai. Sužavėjo žaismingumas ir kartu rimtumas, veiksmas ir terapijos galimybės. Labiausiai - kūrybiškumo taikymas terapijoje. Taigi nuo 2005 metų iki 2012 m. perėjau mokymus (įgydamas asistento (2008), vėliau terapeuto laipsnį). 

Rinkausi ne tai, kas populiaru (klinikinė ar organizacinė psichologija), o sąmoningai tai, kas man įdomu ir priimtina - pedagoginę psichologiją (dabar ji įgavo kitą pavadinimą - edukacinė psichologija). Greta jau nuolat dirbau. Tad teko irgi patirti akademines atostogas, nes studijos yra kaip pilnas etatas. Todėl studijavau dalimis, įgijau nemažą grupiokų skaičių. Magistro darbą skiriau smurto prieš vaikus temos tyrinėjimui. 

Studijų metu teko išvykti ir dirbti Vokietijoje, JAV. Taip pat žinau, ką reiškia akademinės atostogos. Taip pat buvau aktyvus studentų asociacijos narys. Taip, turiu pripažinti, ne tik studijavau, ir studentavau (tai padėjo atrasti save ir iš ne pačios geriausios pusės, bet labai augino žaismingumą ir drąsą). Ir dar būdamas 4-ame kurse išdrįsau pradėti dirbti kaip psichologas. Aišku, su supervizijomis, bet vis tiek drąsu. O tokia drąsa greitai parodė mane, ką moku, o ko dar trūksta. Bet būtent šios profesinės praktikos dėka vėliau magistro studijose žymiai tikslingiau rinkausi reikalingas žinias. 

Apie šią mokyklą galiu pasakoti visko. O labiausiai - apie mokytojus, kurie man strigo į širdį. Šioje mokykloje mokiausi nuo 8 klasės sustiprintos lietuvių kalbos ir literatūros klasėje. Teko mokytis ir lotynų kalbos. Teko būti ir klasės seniūnu. Mokykla, kurioje gavau ir C kategoriją, ir ir nuotykiai, ir smurtas, ir nuoširdūs pokalbiai su mokytojais. 

Profesinės narystės

Lietuvos psichologų sąjunga man yra profesionalumo pavyzdys. Gerbiu savo kolegas, kurie imasi administruoti pačią organizaciją. Matau, kiek išbandymų yra net ir dėl paprastos profesinės pozicijos suderinimo. Vienu metu aktyviau irgi prisidėjau prie Edukacinės psichologijos komiteto. Man toliau yra garbė priklausyti šiai bendruomenei, bet kartu žinau, turiu dirbti atsakingai ir kokybiškai, nes tai įpareigoja ši narystė. 

Turėjau garbės vadovauti tarptautinei psichodramos asociacijai. Plačiau apie šios organizacijos veiklą galite sužinoti: https://psychodrama-for-europe.eu/

Turėjau garbės dalyvauti psichodramos profesinės bendruomenės gyvenime. Vienas iš pirmųjų didesnių iššūkių - suorganizuoti jubiliejinę asociacijos konferenciją Vilniuje 2009-ais metais. Ir pavyko su trenksmu. Vėliau (2013-ais) dėka aktyvumo buvau pakviestas vadovauti šiai asociacijai (pradžioje ji dar vadinosi Institutas, PIfE, Psychodrama Institute for Europe). 

Lorem ipsum dolor sit amet.... Nedidelė, bet smagi Lietuvoje besidominčių psichodrama specialistų bendruomenė. Turėjau garbės būti šios profesinės mokyklos dalimi, rengti stovyklas, prisidėti prie mokymų organizavimo, net vienu metu vadovauti. 

Apie šią patirtį atsimenu mažiausiai. Bet atsimenu tarybos susitikimus, derinimus. Tuo metu el. paštas dar buvo tik savo pradinėje stadijoje. 30+ įvairių šalių psichologijos studentai kūrė (ir iki šiol dar gyvuoja, daugiau galite sužinoti https://efpsa.org/) bendrą profesinę veiklą. Oi kaip nepaprasta, nes dar studentai, bet kaip smagu, nes .... studentai. 

Organizuota psichologijos studentų veikla. "Psichologijos pavasaris", susitikimai su užsienio psichologijos studentais ir pan. 

Darbo patirtis

Nuo 2017 m. gegužės iki dabar pasirinkau kitokį profesinio gyvenimo stilių - konsultantas ir pagalbininkas. Kartu smalsu buvo išbandyti solo-specialisto karjerą. Na ir patiko. Nors taip yra sunkiau. Atrodo, su niekuo derintis nereikia, bet ir atsakomybe dalintis nėra su kuo, sulaukti neutralaus atgalinio ryšio negali kiekvieną dieną. Tad turiu būti pats sau savikritiškas. Laisvė ir "parduoti vakarai". Ir pažiūrėkite, kas gavosi. Gavosi projektas "auklėtojas Evaldas", kur apjungiau pedagogiką, psichodramą, žaismingumą ir psichologiją. Asmeniškai - labai patinka, labai verčia augti, o ar tai tinka rinkai - parodys laikas. 

Greta psichologijos susidomėjau specifine terapijos forma - psichodrama. Baigus studijas pradėjau privačią praktiką. Komanda buvo iš dviejų narių. Kartu organizavome psichodramos seminarus, terapines grupes, mokymus, metodo pristatymus. 

Viešoji įstaiga "Vaiko namas" buvo įkurta, siekiant pasiūlyti kokybiškas pagalbos paslaugas vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų. Būdamas nevyriausybinės organizacijos vadovu turėjau suburti kolektyvą, rūpintis finansais, organizuoti projektus, skatinti valstybės politikos pokyčius su vaiko teisių apsauga. 

Šiuo laikotarpiu teko gerai susipažinti su Lietuvos teisine sistema (nes beveik mūsų visi atvejai buvo susieti su ikiteisminiais tyrimais). Parašyta ne viena knyga, straipsniai, dalyvauta konferencijose. 

Ne vieni metai atiduoti, tiekiant pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su seksualinio smurto problema. Siekėme ne tik padėti, bet ir pagerinti teisėsaugos darbą, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.

RUL Vaiko raidos centras (Buvęs Vilniuje, Žvėryne) garsus savo moderniu ir humanistiniu požiūriu į pagalbą vaikui ir šeimai. Buvau pakviestas prisijungti prie didelės komandos koordinuoti veiklą, susijusią su pagalbos teikimu šalyje vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų. Administracija suteikė daug veikimo laisvės ir kartu iššūkių: pats rašiau projektus, pats rinkau papildomus komandos narius, pats suderinęs su administraciją imdavausi įvairių mokymų, vertinimų, intervencijų. Ši veikla vėliau tiek išsiplėtė, kad pradėjome nebetilpti į vaikų ligoninės rėmus, vėliau sukūrėme nepriklausomą nevyriausybinę organizaciją "Vaiko namas". 

Porą metų dirbau su Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos supervizija mokyklos psichologu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (http://lasuc.lt/). Tai unikalus ir įdomus centras, kuriame konsultavau ir ugdžiau įvairias tikslines grupes (bet visus jungė vienas bruožas - silpna rega ar aklumas) - profesinė mokykla, vaikai su spec. poreikiais, globojami vaikai, galiausiai tiesiog moksleiviai su regos iššūkiais. 

Pirmoji patirtis vesti pamokas sudėtingesnio elgesio vyresniems moksleiviams, taip pat sportininkų klasėms. 

Programos "Camp America" dėka išvykau dirbti į stovyklą 3 mėn. su žmonėmis su psichine negale į Valstijas. Tai buvo ko gero vienas iš stipriausių profesinių patyrimų: tarptautinė darbuotojų bendruomenė (atstovai iš 20 šalių), darbas arti žmogaus visai kitoje kultūroje (su 1-4 žmonėmis teko dirbti po 14 val per dieną). Prižiūrimų/supervizuojamų žmonių skaičius priklausė nuo kliento sudėtingumo ir poreikių. Štai ta vieta, kur teko dirbti: Camp Spencer, 40.8151969113845, -80.21248307253518. Darbą organizavo Allegheny County Health Department, Pensilvanija. Iki šiol gausu prisiminimų. 

Tai ko gero įdomiausia profesinė patirtis. 6 mėn. dirbau Miuncheno BMW automobilių gamykloje, buvau vienas iš kelių tūkstančių, kurie 6 ryto pradeda surinkinėti ir Lietuvoje mėgstamus automobilius. Įdomu, per 2 minutes turėdavau surinkti ne mažiau 5 variklio skyriaus detalių. Tai buvo puiki ritmo, laiko valdymo, kantrybės ir mokymosi dirbti dideliame kolektyve patirtis. 

Profesiniai įgūdžiai

Oficialiai patikrinto kalbos pažymėjimo neturiu, bet leiskite, pristatysiu:

  • Anglų kalba - išmokta savarankiškai, nuolat naudojama. Esu perėjęs anglų kalbos žinių patikrinimą JAV ambasadoje Rygoje prieš gaunant leidimą dirbti Valstijose 1996-ais metais. 
  • Vokiečių kalba - studijuota mokykloje ir universitete, mokyklos laikais 11 kl. vokiečių kalbos respublikinėje olimpiadoje užėmiau III vietą, prieš vykstant dirbti į Vokietiją buvo tikrintos vokiečių kalbos žinios Vokietijos ambasadoje Vilniuje (1995-ais metais kelioms dešimtims Lietuvos piliečių buvo suteikti darbo leidimai, turėjau garbės būti vienas iš jų). Na ir dėl kalbos žinojimo turėjau garbės vadovauti 4 metus Vokietijoje registruotoje profesinėje asociacijoje. 
  • Rusų kalba ne tik išmokta dar mokykloje, bet ir iki šiol aktyviai naudojama. Ne vienus metus vedu profesinius mokymus Baltarusijoje ir Ukrainoje rusų kalba. 
  • Lietuvių kalba - noriu pasigirti, kad moku, bet suprantu, kad tai turbūt sunkiausiai įvaldoma, nors tai ir yra mano gimtoji kalba. Mokykloje mokiausi sustiprintoje lietuvių kalbos klasėje. 
  • Ispanų kalba - pradmenys. Tai savarankiškai šiuo metu studijuojama kalba. 

Formalaus informacinių technologijų išsilavinimo neturiu, bet dėka savo asmeninės iniciatyvos pramokau visus reikalingus dalykus: kurti interneto svetaines (ši svetainė yra mano kurta ir administruojama 100 proc.), kurti vaizdo filmus, reikalingą foninę muziką. Na ir aišku, Office paketas bei kitos svarbios programos. 

Tai yra sudėtingiausias iššūkis įvertinti savo psichologines ir komunikacines savybes. Bet pabandžiau išskirti tai, kas man padėjo darbuose su žmonėmis ne vieną jau dešimtmetį. 

Automobiliu tenka per metus nuvažiuoti mažiausiai apie 50 tūkst. km. Taip, turiu teisę vairuoti ir sunkvežimį. Ir ta teise naudojausi studijų metu, perkraustydavau žmones jų užsakymu.