Kognityviniai procesai

Kognityviniai procesai

Mokymosi sąlygos: Perėjimas prie gilesnio supratimo lygio ir mokymosi rezultatų demonstravimas

Perėjimas prie gilesnio supratimo lygio reiškia tai, kad mes atveriame savo protus naujoms patirtims ir žinioms, o taip pat ir požiūriui.  Tai taip pat apima pasikeitusį savęs suvokimą, pasikeitusius įsitikinimus ir nuostatas. Ši mokymosi sąlyga yra labai jaudinanti ir dėl šios priežasties renkamasi studijuoti doktorantūroje.

Tačiau mes negalime būti tikri savo žiniomis, kol jų nepatikriname testais, įskaitomis ar egzaminais. Ir nebūtinai kitiems turime įrodyti, ką išmokome, pakanka tai padaryti ir sau patiems. Vienas iš būdų patikrinti įsisavintas žinias – jas pritaikyti praktikoje. Dar vienas geras būdas ir ne tik žinių patikrinimui, bet ir  jų įtvirtinimui, – paaiškinti kitiems tai, ką išmokome ar sužinojome. Tad anekdotas apie profesorių, kuris sako, kad jis tiek kartų tai aiškino, kad net ir pats viską suprato, yra ne visai anekdotas, o mokymosi būdas ir sąlyga. Tai gali būti padaroma įvairiais būdais ir svarbiausia, kad būtų aišku klausantiems ir sau patiems. O jeigu negalime aiškiai papasakoti tai, ko mes išmokome ar sužinojome, vadinasi mūsų mokymasis yra nebaigtas. Tokiu atveju, teks peržiūrėti turimas žinias, mokymosi šaltinius ir būdus ir mokymąsi pratęsti.

S.Cottrell. The Study Skills Handbook (2019)

Mokymosi sąlygos

Mokymosi sąlygos: kartojimas ir naujos informacijos apdorojimas

Vadinamasis akademinis mokymasis labai panašus į šokių, karate ar futbolo treniruotes. Mes turime daug kartų kartoti veiksmą ar naują informaciją, be to, net ir praėjus kuriam laikui, mes vėl turime pakartoti šį veiksmą ar informaciją. Kitu atveju mes ją pamiršime. Norint prisiminti informaciją ar įgūdžius, reikia kartas nuo karto peržvelgti mokomąją medžiagą, tuomet ir egzaminai nebus didelė problema ir streso šaltinis.

Informaciją mes galime apdoroti paviršutiniškai arba giliai. Mes galime išmokti mintinai arba užsirašyti. Be abejo, mokymasis mintinai ar užsirašymas irgi yra mokymosi dalis, tačiau tik paviršutinė. Taikydami tik šiuos būdus, mūsų žinios bus paviršinės ir jas bus sunku pritaikyti kitose situacijose.

Gilusis informacijos apdorojimas reiškia tai, kad mokydamiesi mes gilinamės į informaciją, užduodame sau klausimus – tokiu būdu stengdamiesi į problemą pasižiūrėti iš įvairių kampų. Iš esmės tai yra akademinio mokymosi procesas.

S.Cottrell. The Study Skills Handbook (2019)

Kartojimas

Mokymosi sąlygos: turimos žinios ir naujos patirtys

Turimos žinios

Mokytis lengviau, kai naujas žinias  susiejame  su jau turimomis,  tam, kad jos būtų mums prasmingos.  Pavyzdžiui, mums daug lengviau skaityti, kai mes žinome nemažai žodžių.  Jei mes turime žodyne ieškoti kas antro žodžio, mūsų dėmesys nuolatos yra pertraukiamas – ir mes pametame siužetą ar mintį, o taip pat tuo pačiu metu turime suvokti apie ką skaitome ir įsiminti naujus žodžius. Galiausiai mes jaučiame nuovargį ir įtampą ir padarome išvadą, kad mes „nesugebame mokytis“, nors iš tikrųjų per daug turėjome įvykdyti užduočių vienu metu.

Mūsų smegenims reikia laiko „suvirškinti“ naują informaciją ir išanalizuoti kaip ji dera su jau esama, sudėlioti į „lentynėles“. Tik tuomet ši informacija įsisavinama ir tampa „žinoma“. Žmonės, kurie greitai mokosi, greičiausiai jau turi gerus pagrindus ir praktiką sprendžiant panašias problemas

Naujos patirtys

Tam, kad galėtume mokytis, mes turime nuolatos susidurti su naujais dalykais: idėjomis, informacija, situacija, iššūkiais, emocijomis.

Nauja patirtis mums sudaro galimybę mokytis. Šios galimybės pagrindas – smalsumas ir troškimas sužinoti ką nors naujo. Galiausiai užtenka vien tik noro įsitikinti kaip vieni dalykai sąveikauja su kitais. Kaip jau minėta, mūsų smegenys  naują informaciją bandys susieti su jau turima informacija, patirtimi. Jei tai neįmanoma padaryti, tuomet senesnės žinios bus adaptuojamos prie naujų duomenų.

 

S.Cottrell. The Study Skills Handbook (2019)

mokymosi sąlygos

Ar mažėja moksleivių raštingumas?

Ar mažėja Lietuvos moksleivių raštingumas? Mindaugas Grigaitis, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas, mano, kad mažėja. Tai galima pamatyti ir iš suaugusių, net docentų raštingumo. Kaip mokytojas Mindaugas pastebi, net docentai pridaro gramatinių klaidų.

Bet štai sociolingvistė dr. Ramūnė Čičirkaitė mano, kad tai paprasčiausia nostalgija praeičiai, raštingumas yra suprantamas per siaurai. Man Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojos dr. Ramunės mintys pasirodė tikrai drąsios. Kaip ji sako, dabar raštingumas suprantamas kaip paklusimas gramatikose, žodynuose, vadovėliuose įtvirtintoms taisyklėms. Tai yra daugiau nostalgija praeičiai, noras, kad jaunoji karta paklustų vyresniųjų autoritetui. Man įdomu pastebėti, kad Institutas vykdo vaikų raštingumo tyrimą nuo 1950-ųjų metų. Ir tyrimas rodo, kad vaikų raštingumas išlieka, keičiasi tik tikrintojų taisyklės. Nei sovietmečiu rusų kalba, nei dabar anglų kalba, nei kompiuterinis šveplavimas neturi aiškios įtakos. Smagu girdėti, kad viskas su vaikų raštingumų yra gerai.

Beje, įdomu išgirsti, kad abu kalbinti specialistai kviečia keisti lietuvių kalbos egzaminą. Tokio rašinio žanro, kuris yra rašomas per egzaminą, niekur kitur vėliau moksleiviams neprireiks. Reikės mokėti analizuoti problemą, sistemingai dėlioti medžiagą, bet rašinio rašyti niekur nereikės. Tik per egzaminą. Kartu yra problema, kad moksleiviai per egzaminą bando išreikšti ne save, o perteikti mokytojų įteiktas frazes. Čia ir yra problema – interpretacija nėra tokia vertinga, kaip tezių atkartojimas. Atkartojimo ir prisitaikymo prie reikalavimų vidutinis balas Lietuvoje – 54. Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas Mindaugas siūlo, kad egzamine tikrintume tris dalykus: raštingumą, gebėjimą suprasti tekstus ir gebėjimą kurti tekstus, atsižvelgiant į dabartines realijas. Dr. Ramunė Čičirkaitė siūlo dar drąsesnį žingsnį – mokyti moksleivius rašyti klaviatūra, o ne ranka. Nes taip labiau moksleiviai bus ruošiami egzaminui. Mes dabar pasaulyje turime žymiai platesnį raštingumą: kompiuterinis, skaitmeninis, finansinis, medijų… Pavyzdžiui, Scratch programa gali leisti vaikams kurti istorijas visai kitaip.

Daugiau šia tema galite paskaityti straipsnyje: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/lietuviu-ne-rastingumo-bedos-eiliniai-burbejimai-ar-reali-problema-233-1638044

motyvacijos mitai

Mokymasis ir jo aspektai

Mokymosi įgūdžius bus sunku suprasti be mokymosi apibrėžimo ir suvokimo. Mokymasis tai nėra vien tik intelektas ar įgūdžiai. Mokymasis įvyksta tada, kai mes suprantame tai, ką mokomės, be to galime tai paaiškinti ar pamokyti kitus.

 

Mokymasis tai procesas, kuriam įtakos turi daug veiksnių, pvz.:

1. Asmuo, kaip individualus besimokantysis.

2. Jo ar jos mokymosi istorija, turimos žinios, patirtys, ambicijos, interesai, nuostatos ir įsitikinimai bei aplinkybės.

3. Mokymosi turinys, o taip pat ir mokymo(-si) metodai, turimi resursai, mokymo medžiaga, bendraamžių grupė ir fizinė aplinka ir lūkesčiai.

4. Ir visų šių veiksnių tarpusavio sąveika.

 

Dar mokymąsi sudaro aspektai arba būdai, kaip mokymasis vyksta. Kartais mes net nesuvokiame, kad mes mokomės. Žinoma, šie aspektai taip pat sąveikauja tarpusavyje ir priklauso nuo mūsų poreikių, aplinkybių ir mūsų asmenybės:

 

1. Sąmoningas ar pasąmoningas mokymasis. Pasąmoningas mokymasis vyksta už mūsų suvokimo ribų, dažnai mums net nenutuokiant (ilsintis, vaikščiojant, žaidžiant ar miegant). Mes mokomės sąmoningai, kai suvokiame, kad mokomės ir kai suprantame naują medžiagą. Tipiniai sąmoningo mokymosi būdai būtų:
a. Kartojimas.
b. Užrašymas .
c. Patikrinimas, kaip mes įsiminėme.
d. Papasakojimas kitam, tai ką mes išmokome.

 

2. Skirtingi dėmesio lygiai. Mūsų dėmesys priklauso nuo šių veiksnių:
a. Mūsų psichinės ar fizinės būsenos mokantis.
b. Mūsų sugebėjimo sukaupti dėmesį atliekant užduotį.
c. Informacijos gavimo būdų.
d. Informacijos naujumo (ar ji mums visiškai nauja, ar jau tai kažkada mokomės).

 

3. Tai, kaip mes gauname informaciją. Kiekvienas mūsų turime savo informacijos gavimo seką. Norėdami tai įsitikinti, atlikite šį nedidelį pratimą – pasirinkite dalyką, kurį norite išmokti (užsienio k. žodžiai, eilėraštis, formulė ir pan.) ir atlikite šiuos veiksmus:

a. Žiūrėkite (rega); pasakykite garsiai (garsas), užrašykite (judesys ir rega); patikrinkite tai, ką užrašėte (rega ir judesys ar (ir) garsas).

b. Nupieškite; žiūrėkite į tai; pasakykite tai; patikrinkite tai, ką užrašėte.

c. Pasakykite tai; įrašykite tai į diktofoną; klausykite įrašo; pakartokite; užrašykite; patikrinkite, ką užrašėte.

 

4. Kai kurie žmonės mokosi geriau, kai mato bendrą vaizdą, o kai kurie turi jį suskaldyti į mažiausias detales.

 

5. Greitai ar vaizdingai ir lėtai. Mes mokomės skirtingai – vieni mūsų pasirenka važiuoti magistrale – mokytis tik tai ko reikia, o kiti renkasi vaizdingą ir lėtą maršrutą kaimo keliuku, tokiu būdu ieškodami papildomos informacijos, kuri nėra būtina. Pastarasis mokymasis suteikia daugiau patirties ir yra gilesnis. Tačiau tai, kokį kelią pasirinksime, priklauso nuo turimo laiko ir esamų resursų.

 

 

Parengta pagal S.Cottrell. The Study Skills Handbook (2019)

mokymosi aspektai

Mokymosi įgūdžiai. 5 komponentai

Šiuo įrašu pradedame ciklą pasakojimų apie mokymosi įgūdžius: kas tai yra ir kaip juos ugdyti.

Pristatome penkis mokymosi įgūdžių komponentus:

1. Savivoka ir savęs įvertinimas. Norint vystyti įgūdį, reikia žinoti, kur esate. Kokios stiprybės ir silpnybės būdingos jums? Ko norite pasiekti? Kur reikia patobulėti? Kaip ketinate tai daryti? Kokius resursus turite? Priemonės, padedančios vystyti savivoką:

  • Klausimynai, padedantys nustatyti stiprybes ir silpnybes.
  • Savo progreso įvertinimas.
  • Dienoraščio rašymas (arba vaizdo dienoraščio kūrimas).
  • Diskusijos ar pokalbiai su draugais.
  • Bendraklasių grįžtamasis ryšys.
  • Mokytojo grįžtamasis ryšys.

2. Užduoties suvokimas – būtina suprasti, ko iš jūsų reikalaujama. Tokią informaciją paprastai suteikia dalyko mokytojas, be to pamokos ar tikslai būna pateikti vadovėlyje. Štai ko turėtumėte ieškoti dalyko pristatyme:

  • Dalyko turinio.
  • Ką mokėsite ar gebėsite baigę šio dalyko kursą.
  • Balų (pažymių) kriterijai – kada gaunamas dešimtukas (arba įskaityta), o kada neigiamas balas (neįskaityta).
  • Specifiniai reikalavimai kiekvienai pamokai.

3. Turima mokymosi strategija, metodai ir mokymosi organizavimas. Daug lengviau mokytis, kai turite metodus ir strategiją, kaip mokytis, be to gerai organizuojate savo laiką.

4. Pasitikėjimas savimi. Deja, daug mokinių mano, kad akademinė sėkmė būdinga kitiems mokiniams, bet tik ne jiems. Šiai nuostatai įtakos turi ankstesnė patirtis mokykloje ir be abejo tėvų patirtis bei nuostatos apie mokymąsi. Patirta akademinė sėkmė mokykloje padės ją patirti ir tolesnėse studijose ir nebūtinai tai turi būti universitetas.

5. Įgūdžiai. Visi įgūdžiai įgyjami per praktiką, grįžtamąjį ryšį ir vertinimą. Kuo daugiau mokotės ir reflektuojate apie savo mokymąsi, tuo:

  • Geriau suvokiate savo įgūdžius, savybes ir įpročius, kuriuos galite patobulinti.
  • Gebate pastebėti pasikartojančius savo elgesio modelius.
  • Gebate sutelkti dėmesį į užduotį ilgą laiką.
  • Gebate įgūdžius atlikti automatiškai.

Svarbu atminti, kad lengvas ir kokybiškas mokymasis yra toks pat įprotis kaip ir dantų valymas. O tai reiškia, kad net jei ir turite jausmą, kad nemokate mokytis, o jau 12-ka klasė, tai ne bėda, pasistengus tikrai galima išugdyti įprotį mokytis. Žinoma, kad tokiu atveju pastangų reikės įdėti daug daugiau. Ir nereikia būti super protingu!

Parengta pagal Stella Cottrell. The study skills handbook (2019)

mokymosi įgūdžiai