Motyvacijos trūkumas

Nuo to, kokią turime motyvaciją mokytis, priklausys ir mūsų sėkmė mokymuose.  Ir net jei labai mėgstame kažkurį dalyką, bus dienų, kai nenorėsime apie jį net pagalvoti. Ir net norėsis tai „mesti“. Pavyzdžiui, mums patinka mokytis prancūzų kalbą. Tačiau bus dienų, kai bus tikrai sunku prisiversti mokytis naujų žodžių. Tokiomis dienomis motyvacija ir tampa labai svarbus žaidėjas mokymosi procese. Motyvacija yra labai jautri įvairiems veiksniams ir sąlygoms:

• Turi būti aiškus tikslas ir prasmė.
• Buvimas „savo rogėse“ (kai jaučiu, kad tai „mano“).
• Gebėjimas valdyti „nuobodžius momentus“.
• Pasitikėjimas būsimu rezultatu ar pasekmėmis.
• Gebėjimas efektyviai valdyti laiką.

Silpna motyvacija gali atsirasti tuomet:

• kai nežinome ko siekiame,
• dėl nuobodulio (kai neturime geros mokymosi strategijos),
• kai būna per daug arba per mažai iššūkių (mokymasis labai monotoniškas su aiškiais numanomais rezultatais)
• kai išgyvename pasitikėjimo savimi krizę.

Silpna motyvacija gali pasireikšti bandymais išvengti mokymosi, negalėjimu niekaip prisiversti mokytis, prarandame susidomėjimą dalyku, labai lengvai išsiblaškome, greitas pasiduodame.

S.Cottrell. The Study Skills Handbook (2019)