SEK

Socialinės emocinės kompetencijos ir jų ugdymas

Laiko valdymas

Ar dažnai stebitės, kur dingsta laikas? Ir kad nieko vėl nenuveikėte? Nesimokote piešti, groti pianinu, ispanų kalbos, nes manote, kad trūksta laiko? Laiko visi mes turime vienodai: 24 valandas, tačiau per jas vieni nuveikia daug daugiau, nei kiti. Taip yra dėl laiko valdymo įgūdžių. Šiuos įgūdžius ugdyti reikia nuo mažumės- iš pradžių su tėvelių ir mokytojų pagalba, na, o pasiekęs paauglystę, vaikas pats jau turi gebėti valdyti savo laiką. Toliau pateiksime rekomendacijas efektyviam laiko valdymui, o kituose straipsniuose kai kurias iš jų panagrinėsime atidžiau.

  1. Išsiaiškinkite, kiek ir kam reikia laiko (kėlimuisi, rytiniam pasiruošimui, kelionei į darbą ir pan.). Tai dar priklauso nuo papildomų tikslų, kurias keliatės sau (kalbų mokymasis, mankšta, pramogos ir pan.).
  2. Išsiaiškinkite, kaip leidžiate savo laiką. Čia svarbu atskirti realų laiko leidimą nuo įsivaizduojamo laiko leidimo. Kad tai sužinotumėte, veskite laiko leidimo dienoraštį: užrašykite kiekvieną veiklą (kiek laiko ir kam skyrėte). Skirkite tam visą savaitę. Nepamirškite įtraukti ir savaitgalių. Kėlimasis ir gulimasis miegoti taip pat įeina. Įrašykite ir miego trukmę.
  3. Turėdami supratimą, kam skiriate laiką, galite nuspręsti, kaip norėtumėte iš tikrųjų skirti laiko (ilgesnis miegas, mankšta, ilgesni pietūs, mažiau socialinės medijos ir t.t.).
  4. Nusistatykite prioritetus: kas pirmiausia ir kada turi būti atlikta.
  5. Planas turėtų būti kuo detalesnis. Planą perkelkite į dienotvarkę. Taip pat numatykite galimas kliūtis, trukdysiančias pasiekti išsikeltus tikslus.
  6. Atlikite, tai, ką numatėte.
  7. Atraskite sau geriausią laiko valdymo strategiją.
  8. Išmokite valdyti trukdžius ir atidėliojimą. Stebėkite, kas gali lengvai „išmušti“ iš plano, nepaisant visų pastangų. Susikurkite strategiją kaip tai įveikti.
  9. Stebėkite ir įvertinkite: ar laikotės savo susikurto plano. Jei ne, tuomet keiskite planą į labiau atitinkantį realybę arba išsiaiškinkite ko reikia, kad pasiektumėte savo tikslus.

Parengta pagal S.Cottrell. The study skills handbook. (2019).

Laiko valdymas

Laiko valdymas metodai

Tik vienas iš penkių žmonių, pasak K. Borucka, turi tinkamus laiko valdymo įgūdžius. Taigi, daugelis žmonių nežino kaip būti produktyviais. Tačiau to galima išmokti. Anot K. Borucka, yra daugiau nei 15 laiko valdymo technikų, kurias pritaikius, žymiai pagerėtų mūsų produktyvumas:

  1. Dienos planavimas. Beje, tai pati geriausia laiko valdymo technika. Ji padeda ne tik organizuoti darbą, tačiau ir leidžia apžvelgti visas užduotis, kurias norite atlikti. Planavimui yra tikrai daug priemonių: kalendorių (popierinių ir skaitmeninių), programėlės, darbų sąrašai, lipnūs lapeliai, „bullet“ žurnalai. Jas galite kaitalioti arba naudoti keletą iš jų. Visa tai priklauso nuo tik nuo jūsų kūrybiškumo ir poreikių.
  2. El. pašto ribojimas. Mes praleidžiame 30 valandų per savaitę tikrindami el. paštus. Sumažinkite el. pašto tikrinimo laiką iki minimumo. Jei nusprendėte el. paštą tikrinti rytais, atsakykite tik į svarbiausius laiškus. Kitus palikite pertraukoms tarp užduočių.
  3. Produktyvumo laiko nustatymas. Visi esame skirtingi, todėl ir produktyviausiais paros laikas skiriasi. Laiką valdykite pagal tai, kada jaučiatės produktyviausi ir energingiausi. Kelkitės anksti ryte, jei jus esate ryto žmogus ir labiausiai galite susikaupti būtent rytais. Stebėkite save. Ne visi laiko valdymo metodai gali tikti. Ne išimtis, ir šis.
  4. “Varlės suvalgymas”. Pirmiausia – patys svarbiausi darbai. Viskas priklauso nuo to, kaip išsidėliojate prioritetus.
  5. Pertraukos – privalomos. Darbas be pertraukų atneša daugiau žalos, nei naudos. Kad būtų lengva prisiversti daryti pertraukėles, naudokite Pomodoro metodo programėles, kurios praneš, kada atėjo metas pertraukai. Per pertraukėlę neskubėkite tikrinti socialinių medijų. Jei norite tikrai pailsėti, išeikite trumpai pasivaikščioti, arba išgerkite puodelį kavos. Laisvą laiką galima išnaudoti ir mokantis ko nors naujo, pvz. groti pianinu ar ukulėle.
  6. Išmokykite sakyti „Ne“ ir deleguokite užduotis. Visi mes turime ribas. Tik ar mokame jas nustatyti ir pasakyti „ne“, kai neturime noro ar jėgų tai daryti. Pasakyti „Ne“ yra gerai. Dėl to netampate blogu žmogumi, tiesiog renkatės kitus prioritetus.  
  7. Blokuokite trukdžius. Kai atliekate užduotis, blokuokite pranešimus. Jie atitraukia jūsų dėmesį nuo užduoties, o jam sugrąžinti reikės pastangų. Naudokite tam skirtas programėles, jei jaučiate, kad patys to negebėsite padaryti.
  8. Išsikelkite tikslus. Tikslų nustatymas padės jums matyti kryptį, kuria norite eiti. Tikslai ypač svarbi laiko valdymo dalis.
  9. Sustabdykite daugiaveiką. Nors tai gali atrodyti kaip privalumas, iš tiesų daugiaveika žaloja mūsų smegenis. Be to, tai žymiai sumažina produktyvumą. Viena užduotis – vienu metu.
  10. Įvertinkite laiką. Ar žinote, kiek laiko užima atlikti vieną ar kitą užduotį? Jei ne, tai jūs ne vienas toks. Daugelis žmonių neįsivaizduoja, kiek užims laiko atlikti užduotį. Jei žinosite, kiek laiko užims veikla ar užduotis, jums bus daug lengviau valdyti laiką. Čia gali padėti tiek specialios programėlės, tiek ir laikmatis.
  11. Susikurkite ryto rutiną. Ką darote, kai atsikeliate? Jei einate tiesiai prie socialinės medijos, tuomet tai nėra pats geriausias ryto praleidimo būdas. Nuo ryto rutinos priklauso ir likusi diena.
  12. Mankštinkitės. Be abejo, mankšta padeda pakelti energijos lygį, be to, padeda kūnui sumažinti streso įtampą.
  13. Apdovanokite save. Pabaigėte užduotį ar projektą? Pasidarykite pertraukėlę arba padarykite ką nors malonaus sau. Tai geras būdas save motyvuoti.
  14. Tinkamas bendravimas gali sutaupyti daug laiko. Jei neaiškiai pateikiate užduotis ar tikslus, žmonėms bus sunkiau jas įvykdyti. Visa tai sukels įtampą ir nesusikalbėjimą.
  15. Ir pasidomėkite kitomis laiko valdymo strategijomis. Nebijokite išbandyti. Jei viena technika netinka, bandykite kitą. Galiausiai atrasite tai, kas tinka jums.

 

 

Parengta pagal K. Borucka (2021). 15+ most effective and proven time management techniques.

Laiko valdymo metodai

Streso metu pradėti dainuoti

“Kai būsite iki kaklo purve, pradėkite dainuoti” – tai William H. McRaven idėja. Šis žmogus yra buvęs karys, perėjęs turbūt vieną iš sunkiausių mokyklų stresiniams išbandymams – Navy Seals. Tai 6 mėnesių atrankos programa kariams, kurie vėliau save gali vadinti, kad yra elitiniai. Iš esmės tai yra jau ne jėgos išbandymas, tai yra psichologinis išbandymas, kaip atlaikysi stresą. Vienas iš testų – visą naktį sėdėti pelkėtoje šaltoje vietoje. Autorius William knygoje “Pasikloti savo lovą” (tikslus pavadinimas angliškai: “Make Your Bed: Little things That Can Change Your Life…”, 2017). Autorius sako, kad būtent ne jėga, o kantrybė gali būti mūsų silpnoji vieta. Tiesiog išbūti gali būti nepaprastai sunku. Todėl yra gerai turėti kažkokią atramą. Ir idėja yra paprasta – pradėti dainuoti. Dainuoti sau. William sakė, kad būtent jo grupėje taip ir atsitiko – vienas iš karių pradėjo dainuoti, prisijungė ir kiti. Jo žodžiais, ir tamsi naktis pasidarė lengvesnė, šaltis ne toks sunkus, pradėjo atrodyti, kad ir rytas greičiau ateis.

Mieli kolegos, nelyginu mūsų su karių išbandymais, bet psichologiškai yra panašumų. Kartais turi tiesiog išbūti. Keltis ir padaryti. Galiausiai – išlaukti savo vasaros, savo savaitgalio. Kai pasidaro labai sunku, tiesiog pradėkite dainuoti. O jeigu dar mintyse skamba melodijos ar dainos, kurios jus įkvepia, tai gali būti dar didesnis efektas. Na kokią dainą pabandome sau paniūniuoti?

STOP technika. Keturi žingsniai apėmus sunkioms emocijoms

STOP. Sustoti. Atsitraukti. Stebėti. Galvoti. Tai gera technika, jei nori mokytis valdyti savo elgesį. O kartu ir intensyvius jausmus.

Formuoti pasitikėjimą savimi

Pasitikėjimą savimi formuoja keturi žingsniai:

1. Įgūdžių ugdymas arba praktika. Jei norite kalbėti viešai, jus turėsite tai daug kartų bandyti daryti. Jei norite tapti dailininku, reiks daug kartų piešti ir t.t. Ir jokio stebuklingo recepto nėra – jei norime kokioje nors srityje pasitikėti savimi, mes turime praktikuotis, bandyti ir dar kartą bandyti. Tačiau net ir žinodami tai, mes vis tiek liekame aklavietėje. Kliūtys yra mūsų psichiniai barjerai, kurie ir neleidžia mums praktikuotis. Tai apima: motyvacijos arba valios trūkumą, nuovargį, nerimą, baimę, pasidavimą, jei procesas yra lėtas arba po nesėkmės, perfekcionizmą ar itin griežtą savikritiką, laiko, pinigų ir energijos trūkumą ir kitus mus ribojančius įsitikinimus.

2. Efektyvus įvaldytų įgūdžių pritaikymas. Neužtenka tik daug kartų kartoti tą patį įgūdį – jį dar reikia ir pritaikyti. O tam reikės mums išeiti iš taip vadinamos komforto zonos ir sau „mesti“ iššūkį. Nes jei mes reguliariai vengsime tokių situacijų, mes niekada negalėsime patobulinti savo įgytų įgūdžių arba pritaikyti praktikoje. Vėlgi problema kyla, kad tai mums sukelia nemalonius jausmus – baimę, nerimą, abejones.

3. Rezultatų įvertinimas. Kai jau atlikome pirmus du žingsnius, mes turime įvertinti rezultatus. Ką mes padarėme, kas veikė? O kas neveikė? Ką darytume kitaip kitą kartą? Tą daryti turėtume savęs nekritikuodami. Tai padaryti be galo sunku, nes čia mums trukdo perfekcionizmas: mes viską norime padaryti teisingai ir gerai.

4. Jei reikia, įgūdžius pakoreguoti. Šis žingsnis remiasi trečiuoju žingsniu. Keičiame tai, kas nesiseka ir darome tai, kas sekasi gerai. Ir vėl grįžtame prie pirmojo žingsnio – įvaldome jau modifikuotus įgūdžius, tada juos pritaikome. Įvertiname rezultatą ir jei reikia keičiame.

Formuoti pasitikėjimą savimi

Pasitikėjimo savimi kliūtys

Pratęskime pasitikėjimo temą ir panagrinėkime atidžiau kliūtis, kurios neleidžia pasitikėti savimi.
1. Aukšti reikalavimai sau arba perfekcionizmas. Problema tame, kad nuolatos siekiame tobulumo, o jo neįmanoma pasiekti. Kas atsitinka? Mes pradedame bijoti klaidų arba iš viso atsisakome ką nors daryti, jei mums nesigauna iš karto atlikti tobulai. Perfekcionizmas, nors žiniasklaidoje dažnai pristatomas kaip kažkokia teigiama savybė, nėra tokia. Ji greičiau yra rimta kliūtis siekti tikslų. Tai kaip ridenti į kalną Sizifo akmenį – vis tiek neužridensime (nepadarysime tobulai) ir vis tiek liksime nepatenkinti pasiektais rezultatais.
2. Griežta savikritika. Ar jūs dažnai sau sakote, kad esate negabūs, nieko verti ir neverta stengtis, nes vis tiek nieko gero neišeis ir pan. O gal kenčiate nuo „apsišaukėlio“ sindromo, kai negalite priimti komplimentų ar pagyrimų, nes jums atrodo, kad tuoj visiems paaiškės, koks esate nekompetentingas ir niekam negabus? Keista būtų, jei tokių ar panašių minčių neturėtumėte. Klausimas, ką su tuo darome, nes kai leidžiame šiam vidiniam diktatoriui kontroliuoti mūsų mintis, tuomet sunku pasitikėti savimi ir siekti tikslų ar tiesiog gyventi taip, kaip norime.
3. Baimė. Visi mes turime baimių. Mes bijome atstūmimo, daryti klaidas, švaistyti laiką, apsikvailinti t.t. Bijome pačios baimės. Baimių turėti yra normalu. Problema kyla tuomet, kai baimė užvaldo mūsų protą ir pradeda kontroliuoti mūsų veiksmus, tikslų siekimą, kitaip tariant „vetuoja“ bet kokį mūsų turimą ketinimą.
4. Patirties ir įgūdžių trūkumas. Mes negalime pasitikėti savimi tam tikroje srityje, jei mes per mažai turime, o gal visai ir neturime patirties toje srityje. Arba turime labai mažai įgūdžių. Pvz.: man 46 metai ir aš mokausi važinėti riedučiais. Žinoma, kad trūkstant įgūdžių ir patirties, pirmieji važiavimai labiau panašūs į kūdikio bandymą vaikščioti.

O taip kaip mes tampame pasitikintys savimi? Apie tai pakalbėsime kitą kartą

pasitikėjimo savimi kliūtys